Truputis istorijos apie miestą

Klaipėda - seniausias Lietuvos miestas, Memelburgo vardu paminėta 1252 m. Tada šią vietovę, kurioje galėjo būti įsikūręs žvejų kaimelis, užgrobė Livonijos Ordinas ir Danės bei Marių santakoje pastatė pirmąją medinę pilį.

Miestas ankstyvaisiais gyvavimo metais kūrėsi arčiau pilies. Tuo metu dabartinio senamiesčio teritorija su piliaviete atrodė kitaip. Prie pat žiočių Danės slėnis buvo apie 800 m pločio, jame upė yra tekėjusi sena vaga, kurios vietoje yra Didžioji Vandens gatvė, ties dabartine Teatro aikšte Danė dalijosi į kelias atšakas ir senvages, sudarydama žemas, smėlingas salas.

Lietuvos teritorijoje Klaipėda - seniausias miestas, jau 1258 m. gavęs Liubeko savivaldos teises.

                     Apie Danės uostą ir senamiestį

XIII-XIX a. Klaipėdos uostas buvo Danėje. XVI-XVII a. jis tilpo Danės atkarpoje tarp dabartinių Biržos ir Pilies tiltų. Iki XVIII a. pilies aplinkoje nebuvo leidžiama statyti jokių statinių.

Danės krantinė jau XVI a. buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir seniausias miesto vaizdas, ženklinamas 1535 m. data.XVII a. pradžioje Žvejų gatėje stovėjo mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai.

1630 m. buvo sudarytas pirmasis detalus miesto planas. Iš jo mes matome, kad tyrinėjamo sandėlio vieta dar buvo neužstatyta, čia telkšojo Danės senvagės vandenys ir tvenkinys. Manytina, kad XVII a. viduryje jis buvo užpiltas ir teritorija pradėta užstatyti.

Sandėlius norėta sutelkti vienoje vietoje, prie vandens. Viename XVII a. potvarkyje nurodyta, kad visi sandėliai būtų statomi ne miesto kvartaluose, o prie Danės. Prie Žvėjų gatvės ir upės buvo statomi ir viešieji sandėliai. Kai kurie šaltiniai leidžia teigti, kad jau XVII a. pradžioje veikė miesto svarstyklės, kurios turėjo būti įsikūrusios kairiajame Danės krante, prie dabartinio Biržos tilto.1657 m. Klaipėdai suteikiama neribotos prekybos ir laivininkystės privilegija. Sandėliai buvo statomi prie Danės.

XVII a. vidurio piešinyje iš Klaipėdos krašto žemėlapio matome prie Biržos tilto stovintį viennaukštį sandėlį, dabartinių Žvejų 4, 4a vietoje stovi 5 sandėliai galais į upę, greta vienas kito.

1678 m. Švedijai užėmus Prūsiją, siekdamas apginti Klaipėdos tvirtovę, pilies komendantas įsakė nudeginti priemiesčius, tačiau gaisras išplito - miestas sudegė. Po gaisro miestas vėl buvo atstatytas.

Nors Klaipėda nukentėjo per XVIII a. pradžios marą (1709 m. maro metu Klaipėdoje ir artimiausiose jos apylinkėse mirė 1736 žmonės), miestas išaugo ir sustiprėjo, iš mažo provincijos miestelio tapo svarbiu Baltijos regiono centru. Jeigu 1711-1743 metais kasmet į Klaipėdą vidutiniškai atplaukdavo po 30 laivų, tai 1749 m. jų skaičius šoktelėjo iki 110. Tuo metu Danėje buvo atlikti pirmieji stambesni uosto tvarkymo viešojo pobūdžio darbai. 1740 m. pradedamos valyti Danės žiotys, upės vaga pagilinta iki 3,1 m gylio. Tačiau gdanskiečių atvežtų ir nuskandintų akmenų negalėjo pašalinti. Ant jų užplaukdavo ne vienas svetimos šalies burlaivis. 1749-1759 m. Danės žiotims apsaugoti nuo smėlio užnešimo pastatyti molai.

1753 m. pastatytas pirmasis viešas sandėlis - sankrovos namas dabartinėję sandėlių Žvejų 4, 4a vietoje. Prie tilto veikė miesto svarstyklės. XVIII a. antroje pusėje aktyviau veikė viešieji sandėliai, nes minimi svėrėjai, matuotojai, maišų nešiotojų vyresnieji, administratoriai, vadinamieji statinių meistrai - prekės dažniausiai buvo kraunamos į statines.

XVIII a. pakartotinai buvo išleistas potvarkis reikalaujantis sandėlius priešgaisriniais sumetimais statyti tik prie Danės ir tik galais į upę. Taip buvo galima pastatyti didesnį skaičių sandėlių, be to, buvo patogiau prekes pakelti į viršutinius aukštus, nes keltuvo gervė buvo tvirtinama frontono viršūnėje. Skirtingai nuo kitų Europos uostamiesčių - ten prie krantinių sandėliai buvo statomi labai tankiai, glaudžiant vieną prie kito, Klaipėdoje ties Senamiesčio gatvelėmis XVIII a. jie buvo statomi taip, kad vežimais iš Senamiesčio būtų galima privažiuoti prie upės.

Toks užstatymas susiformavo po 1757 m. gaisro, kuomet Rusijos kariuomenei puolant vėl buvo nudegintas miestas. Kai kairysis Danės krantas buvo užstatytas daugiausia viešaisiais sandėliais, pirkliams buvo išnuomotas dešinysis krantas, ten jie statėsi aukštus sandėlius, lentpjūves, laivų statyklas.

Remiantis 1768 m. planu bei sudarytu namų savininkų sąrašu, galime konkrečiau kalbėti apie Žvejų gatvės sandėlių kvartalus. Jame pažymėti sandėliai, aptvertas sankrovos ir rūšiavimo pastatas. Šios eksportą ir importą kontroliuojančios įstaigos nuo miesto buvo atitvertos tvora. Į šią teritoriją buvo galima patekti per dvejus vartus.

1768 m. dideli Danės pakrantės plotai priklausė įtakingam pirkliui H.Roerdansz. Jis valdė plotą tarp šiandieninio teatro ir Danės, besiribojantį Vežėjų ir Pasiuntinių gatvelėmis. Heinrich Roerdansz (1724-1774) buvo klaipėdiečio pirklio sūnus, vertęsis medienos eksportu. Be šios valdos H.Roerdansz turėjo sandėlį Kurpių gatvėje, gyvenamą namą ir alaus daryklą šiandieninėje Tomo gatvėje. H. Roerdansz priklausė keltas per Danę, kurio vieta buvo ties dabartiniu Pilies tiltu.

Po jo mirties 1774 m. jo valdas įsigijo kiti savininkai. XIX a. pradžioje šios šeimos palikuonys išvyko iš Klaipėdos. Matyt, tuo metu kairiajame Danės krante priklausiusį sklypą įsigijo miestas, jame pastatė sankrovos specialų pastatą, vadinamą „Naujosiomis svarstyklėmis". Čia buvo sandėliuojama, rūšiuojama ir eksportuojama per Klaipėdos uostą išvežama žemės ūkio produkcija, kuri XVII- XVIII a. pirmoje pusėje sudarė 70-90% viso eksporto. Iš jo didžiausią dalį sudarė linų, linų ir kanapių sėmenų produkcija. Iš importuojamų prekių didžiausią dalį sudarė prabangos ir plataus vartojimo prekės: druska, tabakas, gėrimai, kitos kolonijinės prekės.

Nuo 1808 m. Klaipėdos uosto tvarkymas pavestas vietinei pirklių korporacijai, kuri rūpinosi ne tik prekyba, bet ir uosto techniniais įrenginiais. Iki tol uostas priklausė valstybei.

Pirkliai įsipareigojo rūpintis uosto būkle, palaikyti reikiamą vandens gylį sąsiauryje. 1814 m. pradėti iškelti iš Danės dugno gdanskiečių užversti akmenys. Buvo sukonstruoti specialūs piramidės pavidalo pastoliai ir tarp jų plūduriuojantis keltas. Pastolių viršūnėje tvirtindavo lynus, kuriuose buvo skriemuliai. Akmuo buvo pakeliamas iki vandens paviršiaus - pleištų, kuriuos įvarydavo į skyles ir užkaldavo, arklio jėga sukant užkeldavo akmenį ant lentinės plūduriuojančios platformos. 1814-1816 m. žiotis pavyko išvalyti.

Kadangi miesto kasa, kaip ir ankstesniais metais buvo apytuštė, todėl buvo didinami įvairūs mokesčiai, stiprinama prekių į miestą įvežimo kontrolė. Pagrindinės miesto pajamos buvo iš svarstyklių, silkių rūšiavimo sandėlio (pastatytas kairiajame krante XIX a. pr.), kurie stovėjo sandėlių Žvejų 4, 4a aplinkoje.

1826 m. kelto per Dane vietoje buvo pastatytas naujas tiltas, kuris sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. įrengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi. Iš pradžių jis buvo medinis, varstomas, su 11,6 m. anga, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. 1877-1878 m. jis buvo perstatytas. Tais pačiais metais buvo perstatytas Biržos tiltas - jis pakeistas metaliniu ant masyvių atramų su 14,9 m. angomis. Nutiesus tramvajaus liniją, XX a. pr. Karlo tiltas pakeistas metaliniu. Jį varstė elektros variklis.

                       Apie sandėlius

1809 m. plano duomenimis (kopijuotas 1817 m.), Danės pakrantėje - tiriamų sandėlių vietoje - stovėjo Linų svarstyklės ir sankrovos sandėlis su dideliu kiemu. Šalia linų sandėlio stovėjo pastatas priešgaisrinėms priemonėms, purkštuvams. Lyginant su 1768 m. planu toje pačioje vietoje stovi linų svarstyklės, sankrovos sandėlis, šalia pažymėtas silkių rūšiavimo sandėlis. 1840 m. plane matome pasikeitusius kai kuriuos pastatus, vietoje sandėlių kiemo stovi didelis "karališkasis sandėlis", taisyklingesniais kvartalais sudalinta pakrantė, krantinėje įruošti slipai. Tyrinėjamų sandėlių teritorijoje stovi keli privatiems asmenims priklausantys sklypai. Yra žinome, kad viename sklype stovėjo sandėlis „Baltoji gulbė" - kitoje Žvejų gatvės pusėje stovėjo viešbutis „Prie baltosios gulbės". Taip pat šiame kvartale buvo įsikūrusi garsi Reglickiui priklausanti užeiga „Prie auksinio laivo". Keli sklypai su sandėliais, gyvenamais namais priklausė prekybos ir laivininkystės firmos savininkui Svederskiui, anglų kilmės medienos prekybos firmos atstovams Simpsonams.

1854 m. spalio 4 d. Marių pakrantėje - Vitėje kilo gaisras. Ugnis, nešama Šiaurės vakarų vėjo greitai pasiekė Danės upę ir persimetė į kairįjį krantą. Pirmiausia užsidegė Svederskio sandėliai, vėliau ugnis persimetė į silkių sandėli, nuo jo užsidegė šalia buvusios Linų svarstyklės, teatras, išdegė beveik visa kairioji Danės krantinė, o taip pat didžioji dalis senamiesčio. Porą laivų, stovėjusių Danėje, pavyko išgelbėti paskandinant, išgręžus dugne skyles.

Po gaisro pirmiausia, jau 1856 m., buvo atstatytos linų svarstyklės, pastatytos senojoje vietoje. Jų plotas buvo 4450 kvadratinių metrų. Korpusai juosė didelį keturkampį kiemą, į kurį buvo galima įvažiuoti pro dvejus vartus. Svarstyklių pastatą puošė virš stogo iškelta emblema - stilizuotas linų ryšelis. Tai buvo didžiausias, brangiausiai įkainuotas pastatas, miestui davęs daugiausiai pajamų. Iš pradžių čia buvo laikomi tik linai, jų netrūkdavo, kadangi miestiečiams buvo uždrausta linus, kanapes laikyti namų viršutiniuose aukštuose. Pirmojo pasaulinio karo metais prekybai linais nutrūkus, miestas sandėlį dalimis išnuomojo pirkliams ir bendrovėms. Jame buvo laikomi grūdai, trąšos, statybinės medžiagos. Per antrąjį pasaulinį karą pastatas apgriautas, vėliau galutinai išardytas.                      

Tik praėjus keliolikai metų po gaisro, 1861-1871 m. buvo pastatyti sandėliai dabartinėje Žvejų g. 4, 4a. Iki to laiko čia stovėjo laikini mediniai sandėliai. Yra nelengva išaiškinti sandėlių savininkus. Jie ėjo iš rankų į rankas, buvo nuomojami, priklausė įvairioms bendrovėms, akcininkams. Kadangi tai buvo ūkinės paskirties statiniai, jie neturėjo numeracijos, dėl to adresų knygose niekiur nefigūruoja. Žvejų 4a sandėlio duryse išlikusios raidės „DHB", turėtų reikšti: „Deutsche Handels Betriebe" (Vokiečių prekybos įmonė). Tikriausiai sandėlį statė ši organizacija. Iš 1938 m. mokesčių mokėtojų sąrašų sužinome, kad žemės mokesčius už sandėlių sklypus mokėjo miesto magistrato prekybos skyrius. Vadinasi, sandėliai priklausė miestui, nuomos sutartimi jis buvo nuomojamas. Yra žinoma, kad 1921-1929 m. sandėlį nuomavo Klaipėdos žemės ūkio pirkimo ir pardavimo bendrovė, kuri prekiavo javais, pašarais, trąšomis, kitomis žemės ūkiui reikalingomis prekėmis.

Sandėlis Žvejų 4 XX a. pr. Priklausė M.Blochui, jame buvo sandėliuojamos silkės. XX a. 4 deš. sandėlį nuomavosi P.Schulz, kuris vertėsi linų pakulų, sėmenų, importu ir eksportu.

Sandėlis Žvejų 4a XX a. pirmoje pusėje buvo vadinamas Germania-Speicher (Vokietijos sandėlis) vardu. Kaimyninis sandėlis Žvejų 4 buvo vadinamas Dange-Speicher (Danės sandėlis). Galima manyti, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais. Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje XVIII- XIX a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai. Prie sandėlių paprastai būdavo iškabinamos emblemos.

Per antrąjį pasaulinį karą sudegė Linų svarstyklės, gerokai nukentėjo šalia buvęs Žvejų 4a sandėlis. Pokario metais pastatai perduoti „Zagotszerno" organizacijai ir Upių laivybai. Buvo nuardytas Žvejų 4a trečias aukštas. Statant naują tiltą per Danę, kurį laiką šalia Žvejų a buvo nutiestas laikinas pravažiavimas. Vėliau sandėlius eksploatavo prekybinės organizacijos. Žvejų 4 buvo laikomos rašymo priemonės, mokykliniai reikmenys, o Žvejų 4a - svaigieji gėrimai.

Pastatų architektūroje pastebimos neogotikos, kuri buvo populiari XIX a. antroje pusėje, tendencijos.

                       XXI amžiuje

Ir štai 2001metų pabaigoje prasidėjo sandėlio Žvejų 4a rekonstrukcija.

2002m rugpiūčio 1d.pradėjo dirbti alaus darykla -restoranas "MEMELIS"

2002m gruodžio 20d.pradėta prekiauti restorane pagamintu „MEMELIO" alumi.

Štai tokia šio pastato istorija.